- spėjinėti
- spėjinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. DŽ, FrnW, NdŽ iter. 1 spėti. 2. refl. spėlioti tarpusavyje mįsles: Mes, vaikai, teip spėjinė́davomės Sk. \ spėjinėti; atspėjinėti; įspėjinėti; perspėjinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atspėjinėti — iter. 1 atspėti 1: Aš atspėjinėčiau kiekvieną tavo geismą rš. spėjinėti; atspėjinėti; įspėjinėti; perspėjinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
perspėjinėti — iter. 1 perspėti: Bolševikai perspėjinėjo, kad į darbininkus bus šaudoma rš. spėjinėti; atspėjinėti; įspėjinėti; perspėjinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
spėjinėjimas — sm. (1) → spėjinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įspėjinėti — 1. M iter. 1 įspėti 3: Paduoda tik žymes ir ženklus, iš katrų patys įspėjinėti ir pažinti turime Pron. 2. iter. 1 įspėti 6: Petro netekus, jis daugiau ėmė murmėti ir kiekvieną kartą įspėjinėjo Ignotienę, kad būtų atsargesnė rš. spėjinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language